Po to kai internetinę areną nusiaubė „Ledinio kibiro vandens iššūkis“, o po jo sekė „10 gyvenimo knygų iššūkis“, kurio net iššūkiu nepavadinsi, nes nereikalavo jokių dalyvių pastangų, išskyrus norą pasipuikuoti, daugeliui kilo klausimas – kas toliau?
Viena mėgstamiausių mano girdėtų visų laikų frazių apibūdinančių žmogiškus santykius: „draugai yra mūsų gyvenimų liudininkai”. Jau ne pirmas šimtmetis didelę dalį mūsų gyvenimo užima kinas ir filmai, beveik tobulas būdas žmonėms kartu patirti istorijas. Pasidalinkite su savo artimaisiais ar tiesiog tais, kurie nėra jums abejingi, kūrybiškai sumeistrautais sapnais, pasakojimais kurie jus privertė šluostytis ašaras, šypsotis, ar laikyti iš baimės ar nerimo suspaustus kumščius ir gal būt jūs atsiskleisite pasauliui naujomis spalvomis.
Šį sąrašą* sudariau ne atsitiktinai. Tai filmai, kuriuos atrinkau savo dukrai. Norėčiau, kad ji bėgant metams juos pamatytų. Visos juostos vienaip ar kitaip ilgam laikui įsirėžia į atmintį, sukelia mintis bei pojūčius, kurie dar ilgai neapleidžia sąmonės ir vaizduotės. Gal būt jame rasite kažką naudingo ir jūs. Filmai pažymėti minimalaus leistino peržiūrai amžiaus cenzu. Tai tikrai nereiškia, kad reikia juos žiūrėti būnant tokio amžiaus, tiesiog turint nemažiau metų nei (…) .
1-10 (N-3)
Minuscule – La vallée des fourmis perdues (2013) – visai neseniai sukurtas animacinis filmas gražina mus į tuos laikus, kuomet ekrane nepasigirsdavo nei žodžio, tačiau reginys, pasakojimas, emocijos priversdavo tiesiog prilipti prie kėdės. Pasinerkite stačia galva į šiuos neįtikėtino grožio skruzdėlyčių nuotykius.
Up (2009) – spalvingas pabėgimas iš nykios kasdienybės tiesiai nuotykiams į nasrus. Tai toks pasakiškas kūrinys, kuris greičiausiai pravirkdys pirma dešimtimi minučių, o vėliau tiesiog mėgausitės šiltais ir su meile ir sąmoju sukurtais herojais.
The Croods (2013) – Krudžiai – viena smagiausių pieštinių šeimynų kino istorijoje, pačios žmonijos civilizacijos ištakos visu gražumu. Pamokantis pasakojimas apie tai, kad tėvai dažnai bando apsaugoti savo vaikus nuo išorinio pasaulio ir kodėl ne visuomet jiems verta persistengti.
Brave (2012) – ko gero vienas labiausiai vykusių nestereotipiškų princesių pasirodymų Holivude, ne veltui kilo didelis skandalas Disnėjaus kompanijai bandant subjauroti princesę Meridą komerciniais interesais.
Frozen (2013) – puiki žiemiška istorija, apie tai kas yra tikroji meilė, pateikia mus džiugiai nešablonišką atsakymą ir supažindina su neįtikėtino smagumo besmegeniu Olafu, kurio didžioji svajonė pasimėgaut vasara.
Iron Giant (1999) – klasikinė animacija, fantastinius Stiveno Spilbergo siužetus primenantis pasakojimas ir puiki pamoka žmonijai.
How to train your dragon 2 – retai kada bet kokio kūrinio pratęsimas būna geresnis už pirmtaką, o tiksliau sakant beveik niekada. Tai pavyko „Krikštaviui 2″ ir šiam nuotaikingam pasakojimui apie drakonus pasikinkiusius vikingus. Praktiškai viskas.
WALL-E (2008) – vienas labiausiai pamokančių ir žmoniją įspėjančių animacinių filmų, kurį žiūrint tiesiog įsimyli pagrindinį veikėją – šiukšles rūšiuojantį robotuką uolių. Niekas nėra per senas tokiai istorijai.
Le renard et l’enfant (2007) – tobulai nufilmuota istorija apie mergaitės ir lapės draugystę bei tai kodėl negalime savintis tų, kuriems jaučiame šiltus jausmus.
Fantastic Mr. Fox (2009) – manote viską žinote apie lapes? Siaubas kaip apsigaunate! Tokia istorija nutinka kartą gyvenime, ir spjaukit į tai, kad pasakojimas apie vištas vagiantį lapiną jau daug kartų girdėtas.
11-20 (N-6)
Balkonas (2008) – tai neįtikėtina galimybė pamatyti gyvenimą, kurio seniai nebeliko, be vertinimų, nuomonės piršimo, tiesiog trapius smėlio sekrete užspaustus ir išsaugotus vaikystės prisiminimus
The Gold Rush (1925) – Charlie Chaplin’o genijus visame savo gražume. Puikiausia žiūrėti kino salėje, didesniame žmonių būryje, grojant gyvai muzika. Keista bet kartais filmai išlaiko savo vertę šimtmečiais.
Who Framed Roger Rabbit (1988) – jie pabandė tai vieni pirmųjų ir praktiškai niekam nepavyko padaryti geriau. Stulbinanti filmuotos medžiagos ir animacijos kombinacija įtraukia mus į linksmą detektyvinė istorijos sūkurį.
The NeverEnding Story (1984) – kartais kai kuriuos filmus tiesiog reikia žiūrėti tinkamo amžiaus, tuomet kai nuotykių troškimas ir vaikiškos baimės kovoja taip smarkiai, kad nuo jų mūšio rezultatų gali priklausyti visas tolesnis tavo likimas.
Bicentennial Man (1999) – Kas yra žmogus? Atrodo paprastas klausimas, bet nėra taip paprasta į jį atsakyti.
Oz the Great and Powerful (2013) – Oskaras Digsas (akt. James Franco) – šlovės ir turtų besivaikantis cirko artistas. Skrisdamas oro balionu Oskaras patenka į uraganą, kuris nubloškia jį į stebuklingą Ozo karalystę. Kai Ozo gyventojai naiviai laukia legendose minimo didžiojo burtininko – pasirodo Oskaras. Cirko artistas suvokia, jog būtent jis yra ilgai lauktas šalies gelbėtojas, kuris turės sunaikinti piktąją raganą bei tapti šalies valdovu.
ParaNorman (2012) – Neišpasakyto gerumo animacija perspjaunanti patį Tim Burton. Visai mažiems nerekomenduoju, bet nors šiek tiek ūgtelėję tokią pamokančią istoriją turėtų pamatyti kiekvienas.
The Addams Family (1991) – Štai taip reikia kurti pramoginius filmus, kurie savo stilistika, humoru, personažais įsirėžia lyg ledkirčiu į atmintį ir niekada neužsimiršta. Daugybė smagumo ir pramogos.
The Fall (2006) – Jei man reiktų išrinkti vizualiai akiai maloniausią kino juostą, ko gero rinkčiausi šį kino šedevrą. Jaudinanti istorija, kerintys vaizdai bei šiek tiek morfijaus viskas ko reikia kad pasinertum į sapnų pasaulį ir nebenorėtum sugrįžti atgal.
Cirque du Soleil: Worlds Away (2012) – Visada buvau cirko meistrystės gerbėjas, bet kai pamačiau pirmuosius Cirque du Soleil pasirodymus man tiesiog atėmė žadą. Šis filmas tarsi esensija viso to gėrio kurį neįmanoma nusakyti. Rekomenduoju žiūrėti didžiajame ekrane.
21-30 (N-8)
Groundhog Day (1993) – Jei mane iki gyvenimo pabaigos įkalintų ankštoje celėje ir lieptų išsirinkti vieną filmą, kuris suktųsi nuolatos mažame monitoriuje ir nematyčiau nieko kito, ko gero rinkčiausi šį. „Švilpiko diena” yra visų laikų mano mėgstamiausia komedija. Nieko puikesnio už ją nesu matęs.
The Imaginarium of Doctor Parnassus (2009) – mistinis nuotykių filmas, kuris jus nukels į neįtikėtiną fantazijų pasaulį – užburiantį spektaklį. Istorija sukasi apie Daktarą Parnasą (akt. Christopher Plummer), keliaujantį teatro šeimininką, savo žiūrovams siūlantį galimybę pasirinkti tarp šviesos ir džiaugsmo arba tarp tamsos ir niūrumo. Daktaras turi neeilinę dovaną – valdyti kitų žmonių vaizduotę.
Les choristes (2004) – Deje, gyvenime ne viskas yra linksmybės. Muzika galinti įveikti blogį – tema, kurią labai jautriai bei kūrybingai pasitelkdamas muzikos kerus bando nagrinėti režisierius Christophie Barratier.
Samsara (2011) – Jokių aktorių, jokios vaidybos, tiesą pasakius nėra net jokių žodžių. Nėra ir nereikia! Pasirodo, kad grožio, didybės, paradoksalumo ir netgi sarkazmo pertekimui žodžiai visai nebūtini.
What Dreams May Come (1998) – Po gyvenimo turėtų būti šis tas daugiau nei mirtis. Režisierius Vincent Ward pateikia savo anapusinio gyvenimo versiją.
The Hichikers Guide to Galaxy (2005) – tai istorija apie paprastą vaikiną Artūrą Dentą (akt. Martin Freeman), kuriam nelieka kitos išeities, kaip tik leistis į svarbiausią savo gyvenimo kelionę po visatą, norint išvengti artėjančios pasaulio pabaigos.
The Nighmare Before Christmas (1993) – Tim’o Berton’o sukurtas Jack’as Skellington’as – Helovyno miesto karalius, padeda mums visiškai kitaip pažvelgti į Kalėdas.
Coraline (2009) – Režisieriaus Henry Selick sukurta labai graži ir šiek tiek košmariška pasaka. Originalus mistinis, paslaptingas, įtraukiantis pasaulis.
Corps bride (2005) – Įstabus ir nuotaikingai šiurpus Timo Burtono animacinis šedevras. Viktoras kuklus vaikinukas, norėdamas būsimų vestuvių metu viską atlikti nepriekaištingai, vaikštinėja po mišką ir kartojasi priesaiką. Tokių savo repeticijų metu jis užmauna žiedą kažkokiam tai pagaliukui ar tai šakelei. Pasirodo ta šakelė yra mirusios nuotakos sumedėjęs pirštas. Štai taip Viktoras įsigyja mirusią žmoną.
The Illusionist (2006) – Dar niekada magijos pasaulis nebuvo perteiktas taip jausmngai ir poetiškai. Kuo ilgiau ir sudėtingesnėmis aplinkybėmis bręsta stebuklai, tuo jie įspūdingesni.
31-40 (N-10)
The Legend of 1900 (1998) – Tai nuostabi legenda apie berniuką, kuris gimė 1900-ųjų metų sausio 1 dieną prabangiame kruiziniame laive „Virdžinija“. Jį, visai dar mažą, paliktą citrinų dėžėje ant pianino, rado juodaodis darbininkas ir nusprendė užauginti kaip savo sūnų. Mažylis keistu vardu – Danny Boodmann T.D. Lemon 1900 (akt. Tim Roth) užaugo ant vandenyno bangų kursuojančiame laive tarp Europos ir visų išsvajotosios Amerikos. Paslaptingu būdu išmokęs skambinti pianinu 1900 tampa tikru muzikos virtuozu, taip nei karto ir neiškeldamas kojos ant sausumos.
V for Vendetta (2016) – 2020-ieji metai žmonija ką tik išgyveno III pasaulinį karą. Anglijoje kaip likusiame pasaulyje vyrauja apokalipsės nuotaikos. Negana to ore cirkuliuoja užkrečiantys virusai pasiglemžę dauguma JAV gyventojų, Europa susiskaldžiusi, pasauliniai komunikaciniai ryšiai apriboti arba nutrūkę, o terorizmo baimė pasiekusi epogėjų. Filmo veiksmas vyksta Londone, kai Didžiąją Britaniją valdo fašistų diktatorius, žadantis saugumą, bet uždraudžiantis žodžio laisvę ir nepriklausomą mintį. Visuomenė kenčia šiuos sukaustymus ir bijo pasipriešinti, nes kaip ir diktuoja pasaulio istorija – su pasipriešinusiais susidorojama. Norėdama išsivaduoti iš „Naujosios Britanijos“ valdžios gniaužtų visuomenė gali padaryti tik vieną – susivienyti. Šią nišą užpildo paslaptinga, kaukėta ir revoliucinga asmenybė “V”.
Tiger and the Snow (2005) – italų režisieriaus Roberto Beninio romantinė komedija. Komiškas, tačiau labai talentingas, išsiskyręs literatūros profesorius Atilijus (Roberto Benigni) yra beviltiškai įsimylėjęs Viktorija (Nicoletta Braschi – R. Benigni žmona realiame gyvenime). Atilijaus piršlybos naujai meilei vis baigiasi nesėkmingai, tačiau jis nenuleidžia rankų, nepaisydamas to, jog Viktorija jam nejaučia nieko panašaus, tačiau pasako jam sutiksianti tekėti tik tuomet kai pamatys Romoje vaikštantį tigrą ant sniego.
Life Is Beautiful (1997) – dar vienas meistriškas italų komiko Roberto Benigni darbas. Istorija apie žydą italą, knygyno savininką Guido Orefice (Roberto Benigni) ir jo siekį apsaugoti savo sūnų nuo siaubo, vykdomo nacių koncentracijos stovykloje. Filmas, susilaukęs didelio pripažinimo, įrodė, kad Holokausto tema galima kalbėti ir šmaikščiai. Nuo pradžioje ramios įvykių eigos iki širdį veriančio finalo – tai neabejotinai vienas geriausių šių laikų filmų.
O Brother, Where Art Thou? (2000) – 1930-siais trijulė nusikaltėlių pabėga iš kalėjimo siekdami surasti paslėptas brangenybes. Homero “Odisėjos” siužetu paremtais nuotykiais džiuginanti puiki muzikinė komedija.
The Invention of Lying (2009) – Įsivaizduokite, kad staiga nebegalite meluoti. Niekam niekada. Negalite sakyti, kad visai neerzina tai, kad jūsų draugė kramto nagus ar, kad jūsų nekamuoja draugo knarkimas. Jokio melo, tik visiška, nuoga plika tiesa iki tol, kol ateina diena melo išradimui…
The Last of the Mohicans (1992) – Tai ko gero vienas gražiausių epų apie svarbią Amerikos istorijos dalį. Pradžią – kurią sukūrė išnykti baigianti indėnų rasė. Filmas, išryškinantis indėnų žiaurumą bei tuo pačiu parodantis jų papročius, kuriuos krauju nuplovė atvykėliai iš Europos.
Adams Abler (2005) – Buvęs neonacių gaujos lyderis Adomas (Ulrich Thomsen), kurį neseniai paleido iš kalėjimo, yra išsiųstas priverstiniam perauklėjimui ir turi kelis mėnesius praleisti mažoje religingų žmonių bendruomenėje. Bendruomenės dvasinis vedlys yra kunigas Ivanas (Mads Mikkelsen) – nepataisomas optimistas. Tuo pat metu perauklėjami ir kiti du kaliniai: Khalidas, arabų vagis, kuris kartais užgrobia degalines laikydamas tai tam tikra protesto forma, ir Gunaras, apkūnus alkoholikas kleptomanas, kaltintas išprievartavimu. Ivanas šventai tiki žmonių dieviškumu ir nemato kalinių besitęsiančių piktadarysčių.
Shawshank redemption (1994) – Po žmonos ir jos meilužio nužudymo sėkmingas bankininkas Endis ( akt. Tim Robbins) nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos Šoušenko kalėjime. Valandas keičia dienos, o dienas – mėnesiai ir metai. Kasdien Endis vis labiau svajoja apie išėjimą į laisvę. Vienintelis jo šansas pabėgti, tai užsitarnauti kitų kalinių pagarbą bei padėti kalėjimo prižiūrėtojams finansinėse operacijose. Vienas iš kalėjimo prižiūrėtojų kontroliuoja juodąją rinką. Todėl Endis pamato puikią galimybę suplanuoti ir įgyvendinti pabėgimą iš Šoušenko.
Seven Pounds (2008) – Per septynias dienas ponas Dievas sukūrė pasaulį, o per septynias sekundes pagrindinis filmo herojus Benas (aktorius – Will Smith) nelaimingo atsitikimo dėka sugriovė savąjį. Ir nors sugriovė jis tą pasaulį negrįžtamai, negalima sakyti, kad Benas tiesiog pasiduoda. Jis ima dėmesingai stebėti aplink verdantį gyvenimą ir pastebi, jog visai šalia gyvena daugybė žmonių, kurių dienas kartina kur kas didesni rūpesčiai nei sielvartas.
41-50 (N-12)
Only lovers left alive (2013) – Akiniai nuo saulės naktį, odinės pirštinės, slepiančios šaltas rankas, retų, šimtmečius skaičiuojančių muzikinių instrumentų kolekcionavimas bei daugybė įvairiausiomis kalbomis perskaitytų knygų – štai taip režisierius J. Jarmuschas įsivaizduoja šių dienų vampyrus. Tikrąjį jų gyvenimo būdą išduoda tik nepaprastas veikėjų miklumas bei šviežio kraujo gėrimas tam, kad išgyventų – tiesa, ne iš kaklo, o iš krištolinių chereso taurių.
Zoolander (2001) – istorija pasakoja apie neįtikėtiną sėkmę patyrusį modelį Dereką Zulanderį (akt. Ben Stiller). Derekas – išpuikęs, kvailas, manieringas ir naivus, tačiau turi viską: šlovę, pinigų, galybę moterų, brangius daiktus. Bet atsiranda kitas, geresnis už jį – didžiausias konkurentas Hanselis (akt. Owen Wilson). Pastarasis iš panosės nukniaukia geriausio modelio apdovanojimą, taip apversdamas Dereko gyvenimą aukštyn kojom.
Pleasantville (1998) – 1990 metai, JAV, Deividas ir jo sesuo Dženifer gyvena tam laikmečiui įprastą paauglišką gyvenimą. Kai vieną vakarą svetainėje stovintis televizorius juos staiga įtraukia į vidų ir jie yra įkalinami populiariausiame 1950 metų nespalvotame televizijos seriale, kuriame juos pasitinka mylintys ir rūpestingi tėvai, senamadiškos vertybės bei begalo naivūs kaimynystės gyventojai.
Philomena (2013) – Dar būdama jaunutė Filomena (Judy Dench) tampa nėščia, o jos katalikui tėvui merginos išsižadėjus, pastaroji apsigyvena vienuolyne. Gyvendama su vienuolėmis Filomena susilaukia sūnaus Antony, kuris iš jos yra atimamas ir parduodamas amerikiečių šeimai. Po 50 metų, moteris apie atimtą sūnų papasakoja dukrai, kuri, sutikusi iš darbo atleistą BBC žurnalistą Martiną (Steve Coogan), paprašo jo pagalbos. Pasispyriojęs Martinas vis dėlto nusprendžia padėti Filomenai surasti senai prarastą sūnų ir parašyti moters gyvenimo istoriją.
Precious (2009) – Negailestingas ir nuožmus likimas siunčia pagrindinei filmo herojai vieną išbandymą, po kito, o galvoja kirba klausimas ar jai pavyks nepalūžti? Ar pavyks iš šio nedėkingo gyvenimo išspausti ką nors gero?
A.I. Artificial Intelligence (2001) – Jeigu kažką įpareigoji tave mylėti besąlygiška ir amžina meile, ar privalai rūpintis juo lygiai taip pat besąlygiškai?
Spy (2015) – filmas „Ji – šnipė“ prasideda kaip dar vienas Džeimso Bondo filmo epizodas – vaizdai į prabangius rūmus, kuriame dominuoja moterys, dėvinčios prabangias sukneles, smokingus vilkintys vyrai ir ginkluoti slaptieji agentai, pasislėpę už kiekvieno krūmo. Tačiau JAV specialiosios žvalgybos slaptosios agentės Siuzanos Kuper (akt. Melissa McCarthy) čia nesimato. Nepaisant to, kad Siuzana yra itin gera slaptoji agentė, jau 10 metų sėdi šnipinėjimo agentūros rūsyje, apsupta moderniųjų technologijų įrenginiais. Jos darbas labai nuobodus ir visiškai nepavojingas. Kiekvieną dieną bendraudama su jaudinančiose ir pavojingose operacijose dalyvaujančiais kolegomis, ji panori tapti viena jų.
Agora (2009) – tai kelionė tikėjimo labirintais. Tikėjimo savimi, Dievu ir meile. Tai garsios graikų filosofės, matematikės ir astronomės Hipatijos (Rachel Weisz) kelionė išsvajotojo tikslo link nepaisant iš po kojų slystančio pasaulio.
Intouchables (2011) – Šiltas, žmogiškas, ypatingai nemoralizuojantis prancūzų kinas. Jei kada turėjote draugą kurį ištiko didelė nelamė, arba ji buvo ištikusi jus, suprasite kaip kerai sukurtas šis tira istorija paremtas filmas.
Exit through the gift shop (2010) – vadinamas dokumentika, tačiau tuo pačiu tai veiksmo komedija, kuri priverčia susimąstyti ne tik apie tai kas yra menas, kas vandalizmas, o kas tiesiog pamišimas, žiūrint šį kūrinį kyla jo tikrumo klausimas.
51-60 (N-13)
Forrest Gump (1994) – Jei reiktų išrinkti vieną patį mylimiausią visų laikų filmą, tuomet pasirinkimas būtų akivaizdus. Tokio įspūdžio nepaliko jokia kita juosta. Pamenu, kad įspūdis buvo toks stiprus, kad būdamas keturiolikos pasibaigus seansui išėjau iš pustuščio kino teatro ir tamsoje, pliaupiant neįtikėtinam lietui, pasileidau bėgti Laisvės alėja, kurioje beveik nebuvo žmonių. Viduje buvo gera ir šilta.
American History X (1998) – filmas, pasakojantis apie dideles, gal net didžiausias šiuolaikinio pasaulio problemas – rasizmą, neonacizmą, teisingumo stoką ir neapykantą kitokiems.
The Age of Adaline (2015) – Adelaina Bauman (akt. Blake Lively) gimė 1908 m. ir gyveno įprastinį, normalų gyvenimą. Kol praėjus 29-iems jos gyvenimo metams įvykusi autoavarija viską apvertė aukštyn kojom. Nuo tos magiškos ir stebuklingos nakties Adelainos gyvenime tiesiogine ta žodžio prasme sustojo laikas – ji daugiau nebeseno. Prisiekusi sau, jog niekam neišduos šios paslapties – norėdama apsaugoti save ir savo dukterį, ji kas dešimtmetį keitė savo išvaizdą, gyvenamąją vietą bei vardą.
Ex Machina (2015) – įtraukiantis mokslinės fantastikos trileris, vienas įspūdingesnių filmų apie robotus, kuriame yra išbandomos roboto dirbtinio intelekto galimybės. Į šį išbandymą yra pakviečiamas jaunas programuotojas Kalebas (akt. Domhnallas Gleesonas), dirbantis vienoje didžiausių interneto kompanijų pasaulyje. Jam suteikiamas neeilinis šansas – savaitę praleisti su kompanijos įkūrėju ir vadovu Neitanu (akt. Oscaras Isaacas). Atokioje miško tankmėje, kalnuose esančioje laboratorijoje, Kalebui pateikiama užduotis – testuoti merginą robotę, jos savaime tobulėjantį dirbtinį intelektą. Tačiau įsibėgėjus tyrimui jaunam vaikinui tampa visiškai neaišku ko siekia vadovas Neitanas ir kokia yra robotės pozicija jo laboratorijoje.
City of God (2002) – Dievo miestas – tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneire, o dar tiksliau – skurdžiai gyvenančių žmonių priemiestis. Apskurusių vaikų akivaizdoje 1960-1980 m. sparčiai formuojasi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai lobsta iš organizuotų vagysčių ir nelegalios prekybos narkotikais. Į nusikalstamą veiklą jie įtraukia svajonėse paskendusius ir pinigų neturinčius berniukus, kuriems greitai tenka rinktis naują gyvenimo kelią.
1944 (2015) – estų režisieriaus Elmo Nüganeno kūrinys, žvelgiantis į Antrąjį pasaulinį karą iš tautos, praradusios nepriklausomybę ir turinčios kovoti ne už tėvynę, pusės.
Big Eyes (2014) – Penkiasdešimtaisiais Margaret (akt. Amy Adams) buvo išsiskyrusi vieniša motina ir savamokslė dailininkė, įkvėpimą atradusi savo dukrelės veide. Lyg apsėsta tapydama vaikų portretus su itin išdidintomis akimis moteris, atrodo, nė nesitiki pripažinimo ir savo darbus pardavinėja pusvelčiui. Galbūt ji visą gyvenimą būtų praleidusi dirbdama baldų fabriko iliustratore, o pasaulis – pražiopsojęs japonišką animaciją menančius portretus, jei ne lemtinga Margaret pažintis su gatvės dailinku Walter Keane. Nežinia ko labiau apžavėtas – Margaret moteriškų kerų ar jos meninio talento, Walter Keane pradėjo tai, kas dabar jau vadinama „populiarumo mene fenomenu“.
Yo, también (2009) – ispanų režisieriaus Alvaro Pastor filmas „Aš taip pat“ prabyla apie neįprastą meilę. Dramoje pagrindinis aktorius nėra raumeningas gražuolis. Priešingai nei įprasta, dėmesį prikausto žemas, talentingas Dauno sindromą turintis vyras, kurio širdį užkariauja sveika mergina. Tai filmas, drąsiai prabylantis apie žmonių su negalia seksualumą ir norą tapti normaliais.
Mad Max: Fury Road (2015) – Sulaukęs daugybės liaupsių dėl siužeto, kinematografijos, veiksmo ir grafikos, „Pašėlęs Maksas“ patraukė ir feministų/čių dėmesį. Internetą užplūdo komentarai, teigiantys, kad pagaliau pasirodė ir feministinis veiksmo filmas, kuriame moterys vaizduojamos kitaip nei įprasta.
La migliore offerta (2013) – Pagyvenęs vienišius Virdžilas Oldmanas (akt. Geoffrey Rush) yra pripažintas meno kūrinių vertintojas, meno kolekcionierius ir puikus aukcionierius. Šis žmogus gali per akimirką atpažinti ar meno kūrinys tik klastotė arba vos per kelias minutes aukcione už milijonus parduoti Galilėjo teleskopą. Rafinuotas ir apsiskaitęs vyras visada dėvi pirštines, o kalbant telefonu, dėl tvarkos sumetimų, niekada nepamiršta jo apvynioti nosinaite. Vyras gyvena prabangiuose apartamentuose ir ten turi įspūdingą, slaptą itin brangių paveikslų kolekciją, kuri prieinama tik jam.
61-70 (N-14)
Son of Saul (2015) – Saulius yra vengras, kaip ir daugelis jo likimo draugų, vokiečių įdarbintas pasirūpinti po dujų kameros egzekucijų ten likusiais kūnais. Surinkti aukų drabužius, nuplauti ant grindų likusį kraują. Tiesa, į kamerą varomiems žydams per mikrofoną skelbiama, kad jų laukia karštas dušas, o po to bus duota darbo. Uždarius kameros duris girdisi aimanos, o atidarius jas – jau tik tyli kūnų masė. Tačiau ten per stebuklą išgyveno berniukas.
Blade runer (1982) – ateityje dirbtinai sukurtos protingos būtybės – androidai, vadinami replikantais. Jie dirba pavojingus darbus Žemės kosmoso kolonijose. Tyrell Corporation gaminamų replikantų paskutinė karta „Nexus-6“ atrodo visiškai taip kaip ir žmonės, yra fiziškai stipresni ir greitesni, tačiau neturi empatijos sugebėjimų bei emocijų. Replikantai po maišto Žemėje atsiduria už įstatymų ribų. Už jų išgaudymą Žemėje atsakingi specialūs policijos padaliniai Blade Runners („likvidatoriai“). Šie padaliniai turi sunaikinti išlikusius replikantus. 2019 m. ypatingai brutaliai ir klastingai replikantų grupei esančiai Los Andžele sugauti pašaukiamas Dekardas.
Perfume: The Story of a Murderer (2006) – XVIII a. Prancūzija visu savo gražumu ir neiline dovana skirti bei kurti kvapus apdovanotas antiherojus Žanas Batistas Genujis, kuriam neegzistuoja jokios moralinės dilemos ar kaltės bei sąžinės sąvokos apskritai.
Lost in Translation (2003) – Holivudo aktorius veteranas Bobas (Bill Murray) atvyksta į Japonijos sostinę Tokiją filmuotis viskio reklaminiame klipe. Bobas išgyvena didžiulę krizę – jis pats nežino, ko nori, jaučiasi pavargęs nuo žmonos, negali užmigti ir yra labai nusivylęs gyvenimu. Tame pačiame Tokijaus viešbutyje apsistojusi ir jauna mergina Šarlotė (Scarlett Johansson). Ji dažniausiai leidžia dienas visiškai viena viešbutyje. Šarlotė ką tik baigusi studijas universitete, tačiau taip pat nežino, ko nori iš gyvenimo. Bobas ir Šarlotė vis atsitiktinai susitinka viešbučio lifte, bare, foje, koridoriuose. Nepaisydami solidaus amžių skirtumo, jie stengiasi pamiršti asmenines problemas, pradeda bendrauti, aptarinėti pačius įvairiausius dalykus, tokius, kaip meilė, laimė ar gyvenimo prasmė.
Django Unchained (2012) – vokiečių kilmės premijų medžiotojas daktaras Šulcas išlaisvina juodaodį Džango iš vergovės, kad šis jam padėtų susekti jo buvusius šeimininkus. Po puikiai atlikto darbo Šulcas jam pasiūlo toliau medžioti premijas ir jie tampa pilnaverčiais partneriais. Užsidirbus pakankamai pinigų Džango nusprendžia išpirkti laisvę savo žmonai, kuri dirba plantacijose.
A Million Ways to Die in the West (2014) – Veiksmas žiūrovus nukelia į XIX a. pabaigos laikotarpį, Amerikos vakarų miestelį, kur žmonės greičiau mirs absurdiška mirtimi, negu ras savo tikrąją laimę, vienas vyrukas – Albertas (Seth MacFarlane) sutinka savo svajonių moterį – Aną (Charlize Theron). Tačiau viskas yra daug kebliau, negu gali atrodyti – norėdamas išsikovoti jos dėmesį šis bailus fermeris turės nugalėti jos vyrą – Klinčą (Liam Neeson), kuris yra ginklų dvikovų ekspertas. Kokie šansai, kad ši istorija pasibaigs geruoju jo naudai?
Aš esi Tu (2006) – tai istorija apie vienišą, gyvenimu nusivylusį architektą, kuris nusprendžia įgyvendinti savo svajonę – pasistatyti namelį medyje ir apsigyventi miške.
Lawless (2012) – „Virš įstatymo“ mus nukelia į sunkiai įsivaizduojamus ir nepavydėtinus laikus, kuomet už žmogų kalbėjo ne jis ar jo darbai, o ginklai. Filmo siužetas gana paprastas – prohibicijos metu trys broliai pasiryžta nepaklusti įstatymui ir nusprendžia užsiimti nelegaliu verslu – viskio gaminimu ir prekyba. Turbūt nieko keisto, kad verslas klostosi sėkmingai – alkoholio ištroškusios Amerikos liaudies gerklės tuoj pat leidžia verslui suklestėti ir įsitvirtinti. Tačiau nelegalus šeimos versliukas patiria sunkumų, kuomet prasideda krizė ir, lyg to būtų maža, į apygardą atvyksta iš Čikagos atsiųstas reketininkas pareigūnas Charlie Rakesas.
The Lobster (2015) – filmo veiksmas vyksta ateities (arba paralelinėje) visuomenėje, kur visi privalo gyventi poromis. Po skyrybų su žmona pagrindinis veikėjas Deividas, kaip ir visi kiti vieniši žmonės, privalo atvykti į specialų viešbutį, kur jis turės 45 dienas susirasti naują antrąją pusę. Priešingu atveju jis bus paverstas į pasirinktą gyvūną ir išsiųstas į mišką.
Wilbur Wants to Kill Himself (200) – Vilburas ir Harburas po tėvų mirties nelabai įsivaizduoja kaip dėlioti savo gyvenimą toliau. Tėvas paliko sūnums antikvarinių, naudotų knygų krautuvėlę bei krūvą gyvenimiškų klausimų, į kuriuos nespėjo atsakyti. Tie klausimai nuolat kirba Vilbuto galvoje šalia įsitikinimų, kad tėvas ir apskritai likęs pasaulis jo nemylėjo ir nemylės. Tai pagrindinė priežastis, kodėl Vilbutas bando įvairiausiais būdais nusižudyti.
71-80 (N-15)
Dolls (2002) – Filmas „Lėlės“ tai kitoks japonų režisieriaus Takeshi Kitano amplua, kuriame jis atsisakė įprastų vyriškų veiksmo ir smurto scenų, vietoj jų sukūrė epą apie pražūtingą meilę. Įkvėptas Bunraku (tradicinė japonų lėlių teatro forma), kuriuo trumpu pasirodymu iliustruojama pirma scena, filmas pasakoja tris skirtingas įsimylėjėlių istorijas.
Match Point (2005) – „Norėčiau gyvenime ką nors nuveikti.“ – tokį norą išreiškia pagrindinis filmo personažas Krisas (aktorius Jonathan Rhys-Meyers). Jaunas, išvaizdus vaikinas dirbantis teniso instruktoriumi akivaizdžiai nori daugiau. Bėda, kad kaip ir didžioji dalis populiacijos, jis nelabai žino ko nori. Žino jis tik, kad jam kažko maža. Taigi, šis jaunuolis yra pasiryžęs bet kokia kaina iš šio pasaulio gauti daugiau.
Fight Club (1999) – Džekas kenčia nuo nemigos ir yra ne pats laimingiausias žmogus žemėje. Tačiau jis suranda užsiėmimą. Džekas vaikšto į įvairius susitikimus: alkoholikų, sergančiu vėžiu, tuberkuliozės, persivalgėlių – storulių, nors jo nei vėžys, nei alkoholizmas nekamuoja. Džekas tampa priklausomas nuo susitikimų. Jis jaučia vidinį pasitenkinimą klausydamas žmonių istorijų, o taip pat ir pats gali išsipasakoti ir išsiverkti, nes kiti manydami, jog jis tuoj mirs jį visada išklauso. Vieną dieną susitikime jis sutinka Marlą – tokią pačią priklausomą nuo susitikimų, kaip ir jis, o tai jį begalo supykdo, tačiau viduje jis jai jaučia savotišką meilę. Istorijos vingiai apsiverčia, kai Džekas sutinka Tailerį – muilo pardavėją, pliačiančią ir griaunančią ribas asmenybę.
God Bless America (2011) – Toks vidutinio amžiaus vyras Frenkas diena iš dienos gyvena savo gyvenimėlį, kuris šiaip jau niekuo ypatingas. Jis kaip ir didžioji dalis populiacijos keliasi, keliauja į darbą, klauso atbukusių bendradarbių paistalų, tada grįžta namo ir susiduria su tokiu pačiu TV pasaulio atbukimu. Viskas aplinkui tiesiog erzina – buki nedėkingi žmonės, apsimetėliai, dviveidžiai, melagiai, lepūnėliai, nedėkingieji, neprotingieji ir visi kitokie erzintojai. Režisierius savo personažui Frenkui pametėja galimybę nutraukti šią erzinimo grandinę. Frenkas sužino, kad jam liko nedaug laiko šiame pasaulyje, todėl nusprendžia jį padaryti kiek švaresnį.
Nightcrawler (2014) – pasakoja apie galo su galu nesuduriantį į sociopatiją linkusį vyruką Lou, kuris, po ilgų ir nesėkmingų darbo paieškų, tampa laisvai samdomu nusikaltimų ir nelaimių vietas filmuojančiu operatoriumi. Lou pavyksta parduoti vieną reportažą televizijos žinioms, todėl, įžvelgęs potencialą užsidirbti, vyras kasnakt traukia į gatves medžioti sensacingų kadrų. Ilgainiui Lou ambicijos pradeda imti viršų ir jau nebelieka nieko, ko jis nepadarytų dėl gero reportažo.
Mar adentro (2004) – Savitu, rafinuotu ir įtaigiu stiliumi pasižymintis režisierius Alejandro Amenbar, drauge su savo filmu „Jūros gelmėse“ ragina akimirkai sustoti ir susimąstyti, kas iš tiesų yra tas gyvenimas ir ar jis priklauso žmogui, ar žmogus priklauso jam.
Closer (2004) – Kaip čia palikus savo gyvenimo meilę, kad niekam neskaudėtų? Filmo režisierius be jokių užuolankų tėškia tiesą, kad tokio būdo tiesiog nėra. Reikia palikti ir viskas. „Arčiau“ neprisidenginėja cukraus pudra ir nepila karamelės kibirų.
Monster’s Ball (2001) – Sudėtingų gyvenimų istorijos susipina ir gailiausiai kažkokiu tai būdu tampa paprastos. Filmas siunčia žinutę, kad gyventi reikia nepaisant nieko. Ne tik gyventi, bet ir neatsakyti galimybės būti laimingiems. Nes tie, kurie pirmenybę teikia aklai neapykantai galiausiai lieka vieni.
The Reader (2008) – tai trumpas vasaros romanas tarp penkiolikmečio Maiklo Bergo (akt. David Kross) bei dvidešimčia metų už jį vyresnės Hanos Schmitz (akt. Kate Winslet). Juosta, pasakojanti ne tik tai, koks gali būti pavojingas meilės ir aistros persunktas žaidimas tarp dviejų visiškai skirtingų žmonių, bet ir atskleidžianti kartų skirtumus išryškėjusius po Antrojo Pasaulinio karo.
The Flowers of War (2011) – veiksmas vyksta antrojo pasaulinio karo metais Kinijoje. Japonai be skrupulų naikina viską kas papuola jų kelyje. Į Kiniją atvyksta laidojimo paslaugų organizatorius Džonas (Christian Bale), kad palaidotų žuvusį tėvą Inglimeną. Džonas vos išlieka gyvas, o miestelio bažnyčioje dar randa 14 mergaičių, berniuką ir 14 besislapstančių prostitučių.
81-90 (N-16)
The Tudors (2007-2010) (Serialas) – pasakojantis apie kontraversiškiausią visų laikų Didžiosios Britanijos karalių Henriką VIII, jo šešias žmonas bei anglikonų atskilimą nuo didžios ir galingos Romos katalikų bažnyčios. Filmas tiesiog skęsta prabangoje, prašmatniuose kostiumuose, nuogybėje ir žmonių kančiose. Tai tikros galinėjimosi dėl valdžios sužlugdytų likimų varžytuvės. Tiesiog būtina pažiūrėti norint suprasti pačią žmonijos prigimtį ir tai kaip formavosi modernioji Europa.
Tamangai (1995) (serialas) – Tai Keistuolių teatro aktorių sukurtas penkių dalių istorinis, nuotykinis bei mitinis televizijos detektyvas , kuriame itin vykusiai susijungia pagoniškos tradicijos kartu su Smetoniškos Lietuvos gangsterių gyvenimo subtilybėmis.
Mad Men (2007–2015) (serialas) – 1960-ųjų pradžia, Niujorkas. Pasaulis stato save iš naujo, įmonės dar tiki pardavimais, kaip vieninteliu siektinu rezultatu, o sekso ir erotizmo kultą kaitina socialinės darganos ir naujojo pasaulio neapibrėžtumas. Esame įmetami į vieną ankstyvųjų reklamos agentūrų, kurioje pirmu smuiku griežia – mįslingas kūrybos direktorius, donžuanas Donaldas Draperis.
Rome (TV Series 2005–2007) (serialas) – jaudinanti drama apie meilę ir išdavystę, šeimininkus ir vergus, vyrus ir žmonas, respublikos žlugimo ir imperijos kūrimosi laikų kronika.
The Borgias (serialas) – Greičiausiai viena ausimi esate girdėję apie įvairiems ištvirkimams neabejingą ir į niekšybes linkusį Roderiką Bordžiją dar žinomą kaip Aleksandras VI, Romos popiežius, ėjęs šias pareigas nuo 1492 iki 1503 m. O ar žinojote, kad jis turėdamas gausą nesantuokinių vaikų savo sūnų Čezarę Bordžiją paskyrė Valensijos vyskupu, kardinolu, o kitam sūnui Chuanui Bordžijai atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę ir paskyrė jį popiežiaus armijos vadu? Dar šis popiežius turėjo įstabaus grožio dukterį Lukreciją, kurią tekino už ko tik panorėjęs, ne vieną kartą prispyrus politinei ar financinei būtinybei, ilgametę sugyventinę Vannozza dei Cattani, gausybę meilužių, tarp jų ir Giulią Farnese, žinomą kaip Julija Gražioji, kuriai taip pat buvo neištikimas. Aleksandro VI polinkis pramogoms ir malonumams nežinojo ribų. Romos gatvėse siautėjant nusikalstamumui ir skurdui, jis nepailsdamas šėlo prabangiausiose puotose, kaukių baliuose ir šokių vakarėliuose – visa tai, savaime suprantama, apmokėdamas iš Bažnyčios iždo. Norėtumėte tai pamatyti savo akimis?
House of Cards, (2013 -) (serialas) – Frenkas Andervudas, sumanus ir patyręs politikas, atstovaujantis Demokratų partijai, tampa šios partijos drausmės prižiūrėtoju. Jo pareiga patraukti Rūmų atstovus jo partijos pusėn. Jo kolega partijoje ir naujai išrinktas prezidentas Garetas Volkeris pažada Frenkui taip jo trokštamą užsienio reikalų ministro postą, bet ilgai netrukus atsiima savo pažadą, todėl Andervudas imasi keršto.
Game of Trones (2011 -) (serialas) – septynios karališkos šeimos kovoja dėl valdžios. Šiame kare tinka visos priemonės – intrigos, išdavystės, klastingos žmogžudystės. Tačiau kovodami dėl karūnos ir valdžios septynių kilmingų šeimų atstovai nepastebi, kad šalies šiaurėje kyla nauja, galinga jėga, taip pat trokštanti valdyti.
Shamless (2011 – ) (serialas) – Neįtikėtinai smagi bei asociali šeimynėlė sudaryta iš alkoholiko tėvo Frenko, ir jo šešių vaikų: protingo, bet visada į bėdą įsiveliančio sūnaus Filipo/ Lip’o, jo homoseksualaus brolio Iano, sadomazochistinių polinkių turinčio Karlo, protinguolės, viską žinančios ir tikrai per brandžios savo amžiui Debės, mažiausiojo brolio, kurio depresija serganti, narkomanė mama susilaukė su juodaodžiu – Liamo, ir vyriausiosios dukters, kuri tėvui rūpinantis tik savimi laiko visus keturis namų kampus – Fionos.
Black Mirror (2011 – ) (serialas) – Internetui įžengus į mūsų gyvenimą akys tarsi atsivėrė: nebeliko ribų, laiko limito, kontrolės. Jis tapo mūsų namais, gyvenimu, geriausiu draugu ir išminčiumi. Technologijos apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojom ir laikas pradėjo lėkti greičiau. Technologijos suteikė begalę teigiamų aspektų, tačiau tuo pačiu nepašykštėjo ir neigiamų. “Black Mirror”, tai serialas atskleidžiantis tamsiąsias technologijų puses, pateikiantis savo ateities viziją, kuri gali pasirodyti mažų mažiausiai niūri.
Carnivale (2003 -2005) (serialas) – „Prieš visa ko pradžią, po didžiojo karo tarp rojaus ir pragaro, Dievas sukūrė Žemę, ir atidavė ją valdyti klastingai beždžionei, kurią vadino žmogumi.“ Tai stulbinanti istorija vaizduojanti klajojančios atrakcionų trupės likimo fone kilusią lemiamą gėrio ir blogio kovą dėl žmonijos išlikimo.
90-100 (N-18)
Lust, Caution (2007) – Iš esmės tai (ne)tikros meilės istorija. Istorija apie įtakingą, bet nelaimingą vyrą ir vienišą bei naivią moterį. Karo metai Kinijoje, pagrindinė herojė Wang savanoriškai įstoja į pogrindinio teatro trupę, kuri seka išdavikišką veiklą vykdančius politikus, renka kompromituojančią medžiagą ir rengia pasikėsinimo planus. Wang gauna pavojingą užduotį, kuri kardinaliai pakeis jos gyvenimą – ji stengsis sugundyti itin aukštas pareigas užimantį Kinijos vyriausybės pareigūną Yee, užsitarnauti besąlygišką jo pasitikėjimą ir tapti jo meiluže…
Atonement (2007) – Sudėtingą sąžinės temą nagrinėja viena geriausių 2007 metų kino juostų – „Atpirkimas”. Fantazijose paskendusi 13-metė mergaitė jaučia paauglišką simpatiją namų tvarkytojos sūnui Robiui ir pradeda žiauriai pavydėti, kai jo dėmesys atitenka vyresniajai seseriai Sesilijai. Vieną ramų vakarą Brioni netyčia užsuka į bibliotekos kambarį ir tampa įsimylėjalių aistros liudininke. Neteisingai suprasti įvykiai paskatina Brioni apkaltinti jaunuolį siaubingu nusikaltimu, kurio jis nepadarė, bet dėl kurio privalo atlikti bausmę kalėjime.
Dalas buiers club (2014) – Tai pagal tikrus įvykius pastatyta kino juosta, pasakojanti apie teksasietį elektriką Roną Vudrufą, paprastą darbininkų klasės amerikietį, kuris stojo į kovą su medicinos įstaigomis ir farmacininkų kompanijomis.
The Wolf of Wall Street (2013) – Istorija apie jauną Volstryto vertybinių popierių maklerį, pakilimus bei nuosmukius, ir apie nepavykusią amerikietišką svajonę.
Her (2013) – Retro stiliumi dvelkiančioje netolimoje ateityje Teodoras išgyvena skyrybas su savo ilgamete žmona Katerina. Uždaro būdo, jautraus, dėl skyrybų besisielojančio vyro gyvenimas – gana įzoliuotas: jis rašo laiškus kitų žmonių artimiesiems ar mylimiesiems, darbe bendrauja su vienu kolega Paulu, kartais leidžia laiką su savo kaimynais Eimi ir Čarlzu. Laikais, kai technologijos valdomos žodžiu, Laikais, kai technologijos valdomos žodžiu, Teodoras žaisdžia video žaidimus ir gyvendamas ta pačia rutina tiesiog egzistuoja. Viskas pasikeičia, kai jis nusprendžia įsigyti kompiuterio operacinę sistemą vardu Samanta, kuri kaip teigiama atstoja „tikrą žmogaus sąmonę“.
Brokeback Mountain (2005) – du fermos darbuotojai nusprendžia pailsėti nuo savo darbo, vėliau suprasdami jog gyvena meluodami patys sau. Džekas Tvistas (akt. Džeikas Gilenholas) ir Enis Del Maras (akt. Hytas Ledžeris) užmezga romaną Kuprotojo kalno papėdėjė, kol jų žmonos nė neįtaria kokie slapti santykiai sieja jų vyrus.
12 Years a Slave (2013) – Po gausybės patirtų nuotykių Solomonas Nortonoas atsiduria brutalaus baltaodžio, nekenčiančio ir žiauriai besielgiančio su savo vergais ūkyje. Scenos Epso ūkyje sudaro didžiąją ir svarbiausią filmo dalį, per jas režisieriui geriausiai pavyksta perteikti tikrą vergo ir jo šeimininko santykį, tikrą ir nepagražintą vergų dalią.
Unsere Mütter, unsere Väter (2013) – mini serialas pasakojantis Antro Pasaulinio karo įvykius eilinių nacistinės Vokietijos gyventojų akimis. Juosta sulaukė daugybės pasipiktinimo Lenkijoje ir Vokietijoje, toks požiūrio kampas pasirodė itin netikėtas ir sukrečiantis.
Ekskursantė (2013) – Ko gero geriausias visų laikų lietuviškas filmas. Tiesiog žiūri ir skruostais ritasi ašaros. 11-metė Marija su besilaukiančia mama gyvulių vagonuose buvo vežamos į Sibirą, tačiau jai pavyksta pasprukti. Sušalusi ir pasimetusi mergaitė desperatiškai stengiasi išlikti.
Lošėjas (2014) – Istorija pasakoja apie vidutinį lietuvį: tą, kuris dar neišvažiavo laimės ieškoti Danijos fermose; tą, kuris po kolūkių griuvimo praėjus geram dvidešimtmečiui, vis dar aria kaip jautis. Vincentas (Vytautas Kaniusonis) – greitosios medicinos pagalbos darbuotojas aplinkybių bei skolų įspraustas į kampą, sugalvoja liguistą lažybų žaidimą, kuriame lažinamasi toli gražu ne dėl mėgstamos komandos ar greičiausiai bėgančio šuns.
_________________
*Šis sąrašas sudarytas remiantis naujienų portalo KaunoZinios.lt autorių apžvalgomis, išsamias filmų recenzijas rasite paspaudę nuorodas.