Su kolege, KaunoŽinios.lt kino apžvalgininke, Juste atidarėm “Kino pavasarį”.
© Teodoro Biliūno / Žmones.lt nuotr.
Lankėmės pas braliukus Bauskės ir Rundalės pilyse. Labai patiko. Dvi su puse valandos kelio nuo Kauno, įspūdingos ekspozicijos, graži aplinka, kruopščiai išpuosėlėti sodai ir parkai. Matosi, kad įdėta daug darbo ir širdies, visiškai kitas, neatpažįstamas vaizdas nuo paskutinio mano vizito 90-taisiais. Tobulas savaitgalis. Trakų pilis graudžiai verkia kamputyje.
Renginys, turėjęs prasidėti Auros Chamrovski siurrealistinės tapybos parodos „Giliai paviršiuje” atidarymu Paberžės 1863 m. sukilimo muziejuje, prasidėjo diena anksčiau anekdotine situacija, kada dviem literatūrinės šventės dalyviams, atsakingiems už svečių maitinimą, vienoje Kauno mėsinių teko išvysti pasaulinio lygio pasirodymą. Perkant didelį mėsos kiekį tarp tautiečių itin populiariam armėniškam patiekalui gaminti, paslaugi, gerai įmitusi pardavėja atliko neįtikėtinus, tiesiog koperfildiškus triukus, demonstruodama rankų miklumą kaišiojant nedidelius, į minkštą audeklą įvyniotus svarmenis tarp kiaulienos kumpio dalių. Šis praktinės magijos seansas galėjo apžavėti paprastus mirtinguosius, deja, išradingosios prekeivės nelaimei, vienas spektaklio žiūrovų buvo žydas, kitas – suvalkietis.
Juodraščiai dega!
„Jaunųjų literatų gildijos” organizuojamas festivalis „Juodraščiai” jau antrus metus suburia draugėn talentingus poetus ir prozininkus iš visos Lietuvos. Pernai užtvindęs dalyvių gausa pajūrį, šiųmetis renginys įsiveržė, o tiksliau, maloniai šeimininko, kunigo ir poeto Skaidriaus Kandratavičiaus pakviestas, įėjo pro paradines duris į vieną dvasingiausių ir labiausiai lankomų sakralių Marijos žemės vietovių – Paberžę. Dvi dienas dalyviai kūrė, bendravo, dalijosi nuveiktais darbais, mėgavosi gamta bei ramybe.
Per parodos atidarymą skulptorius Viktoras Žilinskas aptarė visus eksponatus atskirai. Ypač daug dėmesio susilaukė paveikslas „Filosofas žiūri į žmones”, vaizduojantis ore sklandantį mąstytoją su neproporcingai didele, tarsi oro balionas galva. Jam pozavo tapytojos vyras, poetas Vandis Chamrovskis. Vėliau, parodos svečiams vaišinantis tauriaisiais gėrimais, atėjo skaitymų metas. Stilingai susireikšminusi poetė Aušra Kaziliūnaitė pareiškė: „Šito tai jau tikrai niekas nenuplagijuos”, – ir perskaitė naujausią savo kūrinį „Kalno pamokslas”, sudarytą vien iš pasikartojančių skaičių kombinacijų. O didžiausių ovacijų sulaukė panevėžietis Tomas Petrulis ir mažeikietė Sara Poisson, pateikusi savo trečiosios knygos – poezijos rinktinės „Pasienis” perlą. Nuotaikingus lyrikų prisistatymus anglų literatūros grando T. S. Elioto tekstais pabaigė patsai Paberžės klebonas Skaidrius Kandratavičius.
Renginio devizu tapus frazei pagal nemirtingąjį M. Bulgakovo šedevrą „Meisteris ir Margarita”: „Pažadėk man, kad daugiau niekada nerašysi eilėraščių”, – veiksmas persikėlė į senąją Paberžės kleboniją. Ten vyko bardų Domanto Razausko ir Remigijaus Audiejaičio akustinis koncertas, iškėlęs logišką ir natūralų klausimą: „Kas galėtų paneigti, jog ką tik girdėjome geriausius Lietuvos dainius?” Ši tezė sukėlė didžiules diskusijas, atvedusias iki gaivališkų muštynių. „Domantas Razauskas!” – šaukė vieni dainuojamosios poezijos virtuozo gerbėjai, „Kernagis!” – kibo į atlapus antrieji. Ir tik viena ypač jautri poetė ir mūza, tyliai pratarusi: „Gediminas Storpirštis”, – pravirko.
Per pertraukas tarp renginių, ekskursijų ir duonos laužymo „juodraštinę” kompaniją persmelkė virusas – semantinis žaidimas, į kurį visi taip įsitraukė, kad žaidė ne tik nuo ryto iki vėliausių išnaktų, bet ir kelionės metu, o išsiskirstę įkyriai skambindavo vienas kitam į mobiliuosius telefonus ir apsėsti nesuvaldomo azarto pyškino: „Sugalvojau žodį! Vandens paukštis su nukąsta galūne ir žmogaus organas”. Žaidimo taisyklės labai paprastos – reikia iš dviejų nesusijusių žodžių arba jų reverso atspėti trečiąjį, uždavinėjant apie juos klausimus, į kuriuos klausimo savininkas gali atsakyti tik lakoniškais „Taip” arba „Ne.” Pavyzdžiui, uždavę klausimą „vandens telkinys ir gyvūnas”, išgirsdavome žodį „balalaika” (bala + laika). Stipriausi chroniškos „ligos” simptomai pasireiškė eilėraščių rinktinės „Septyni metų laikai” autoriui Pauliui Norvilai, o Jūsų nuolankus tarnas gavo tris kilogramus pylos už nuolatinį klausimų, neatliepiančių esminių žaidimo principų, pateikimą.
Nakties metu „Juodraščiams” užkūrus krintančių žvaigždžių screen saverį laižančius laužus, suskambo gitara, raudojanti vokiškąjį Goethe „Erkonig” liūdesį, vietomis pramušamą nuotaikingų „Deutchen get nach Moskau” ir „neun und neunzig Luftbalons, tra ta ta ta ta…” Po beveik nemiegotos nakties gerai papusryčiavę juodraštiečiai dalyvavo klebono aukojamose sekmadienio Mišiose, po kurių išsiskirstė į savuosius žemės lopinėlius, viltingai galvodami apie ilgus laukimo metus, kada ir vėl galės sušukti: „Gerbiami ponai ir ponios, juodraščiai dega!”
© Martyno Juro ir © Aleksandro Vismanto fotografijos