Vakar Rusijoje įvyko valstybinis perversmas sunaikinęs paskutinius Vladimiro Putino režimo legitimumo likučius. Diktatorius galutinai išsinėrė iš demokratiją imituojančios odos ir marionetinės Dūmos pagalba užsitikrino sau papildomai dar minimum šešioliką metų absoliutinio valdymo. Kas baisu, tai net ne lengvai nuspėjami uzurpatoriaus judesiai, o tai kad niekas neprotestuoja. Į Maskvos gatves išėjo apie 80 žmonių su pavieniais piketais. Rusijoje visiškai išnaikinta opozicija, dauguma aktyvių piliečių emigravę arba įbauginti. Didžiausia plotu pasaulio valstybė, esanti mūsų pašonėje, tapo gūdžia trečio, greičiau reikia sakyti ketvirto pasaulio šalimi, su polinkiu dvasingumu bei atmosfera pavyti ir perspjauti Šiaurės Korėją. Korupcijoje paskendusi šalis, kurioje nėra teismų, teisingumo, adekvačius sprendimus galinčių priimti žmonių, mojuojanti atominu vėzdu, kamuojama fantominių imperijos skausmų, su senstančiu marazmatiku soste, pavojingesnė už peiliu ginkluotą naktį į jūsų namus įsiveržusį girtaujantį kaimyną, nes jos nėra kam sustabdyti. Kremliaus režimui neabejotinai reikės į kažką perfokusuoti dėmesį nuo ekonomikos griūties, naftos kainų smukimo, tuštėjančių eilinių rusų šaldytuvų. Jiems būtini nuolatiniai priešai ir sumaištis už Rusijos ribų, tad mes turim būti tam pasirengę. Rusija ir šalia jos esanti nei per milimetrą ne geresnė komunistinė Kinija, kurią dosniai remiame pirkdami tonas įvairiausių pigių niekučių, anksčiau ar vėliau sočiam ir laimingam Vakarų pasauliui pateiks sąskaitas, kurias teks apmokėti krauju arba begaline gėda. Švęsdami Kovo 11-ją turim suprasti, kad laisvė tai ne tik galimybė leisti laisvalaikį netflixuose, megose, akropoliuose, ar socialiniuose tinkluose. Laisvė dalykas turintis savo vertę ir kainą. Už laisvę kurią turime jau buvo ne kartą sumokėta, galite būti tikri, kad reikės mokėti ir vėl.