#Krentantįpastumk sakė Nyčė. Tai padaryti lengva. Daugelis džiūgauja, kad Latvijos institucijos atėmė transliacijos licenziją iš “Dožd” kanalo, o man tai kelia nemalonius jausmus, balansuojančius ties siaubo riba. Visų pirma dėl kai kurių kanalo darbuotojų neadekvatumo ir arogancijos, nesusivokimo aplinkybių kuriose jie taip nelemtai atsidūrė. Apskritai, kas stebina žiūrint daugybę įvairių žinomų rusų emigracijoje pasisakymų, kaip jie daugybę laiko gali kalbėti apie savo sunkumus, problemas niekaip neakcentuodami, net neminėdami siaubingų ukrainiečių kančių ir netekčių. Stebint krizinę situaciją man gniaužia kvapą dėl to, kad jei net šitie be kabučių šviesiausi Rusijos žmonės nejučia išspaudžia “mūsų armija”, “mūsų vaikinai” ant šutvės žudikų, prievartautojų ir degeneratų bei zombių, televizorių išskaptuotais momonėliais, nevykėlių pasirinkusių žudynes vietoje emigracijos ar pasipriešinimo, reikalai labai prasti. Bet visgi nereiktų adaptacinio neadekvatumo maišyti su piktybine veikla. “Dožd” labai atidžiai stebiu daugybę metų, jie visuomet smerkė Krymo okupaciją, karą Sakatvele, Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Visuomet vienareikšmiškai palaikė demokratiją, liberalias vertybes, LGBTQ+ bendruomenę, atverdavo žiūrovams mokamo kanalo eterį protestų prieš valdžią metu, objektyviai juos nušviesdavo, pateikdavo tikslius skaičius, intensyviai ir kryptingai viešino Kremliaus propogandos melus, skelbė Navalno tyrimus, gynė žmogaus teises Dagestane, Čečėnijoje. Dabar stebint kaip sudėtingos vertybinės patikros neatlaiko netgi tokie grandai kaip Julia Latynina, manęs neima joks džiugesys. Tai yra sunki, slogi situacija. Iš to reikia išsikapstyti. Suprantama, kad Latvijoje, kur iš 1,883 mln gyventojų 27% sudaro rusakalbiai, juntama įypatinga įtampa ir nesaugumas. Bet “Dožd” žurnalistų komanda nėra visuomenės priešai. Nesakau, kad jiems būtina leisti antnaujinti licenziją, ar priimti juos Lietuvoje. Bet rekomenduočiau prilaikyti pomidorus ir akmenis, ypač jei sekate situaciją viena akimi, viena ausimi.