Įeinu į dukros kambarį, lova paklota, grindys išsiurbtos, švariai sutvarkyta, viskas guli savo vietose. Ant stalo vokas, su užrašu „Tėčiui”. Apimtas niūrių minčių, drebančiomis rankomis atplėšiu voką:

„Brangus tėti,

rašau Tau sunkia širdimi ir giliu liūdesiu. Susipažinau su nuostabia mergina, mes esam priverstos palikti namus iki to laiko kol grįžote jūs su mama, tam kad išvengtume visiems nemalonių scenų. Man taip gerai su Aurora, ją be galo myliu, bet žinau, kad jūs jos nepriimsite dėl visų tų auskarų, veido tatuiruočių, aptemptų odinių kelnių ir to, kad ji jūsų bendraamžė. Aurora sako, kad būsim labai laimingos kartu.

Reikalas ne tik meilėje. Ji nėščia. Mes gyvensime sename treileryje Kleboniškio pamiškėje. Turim malkų visai žiemai. Svajojam apie didelę šeimą su daugybe vaikų ir gyvūnų. Aurora atvėrė man akis – pasirodo marichuana visiškai nekenkia sveikatai. Mes ją auginsime pačios ir mainysimės su gretimai gyvenančiais romais į kokainą ir ekstazi. Aurora priklauso itin mažai narių turinčiai religinei bendruomenei, mes kiekvieną vakarą lankysime mišias ir melsime, kad ji ir vaikelis kuo greičiau pasveiktų nuo AIDS. Jie to nusipelno. Nesijaudink dėl to, kad aš nepilnametė, jau pilnai galiu pasirūpinti savimi. Tikiu, kad kada nors susitiksime vėl, ir Tu galėsi pasimatyti su savo anūkais.

Su meile

Tavo dukra”

P.S. Gal ir ne visai tiesa tai ką rašiau aukščiau, tiesiog norėjau priminti, kad gal nėra taip baisu gaut ketvertą iš matematikos, kurį rasi prisijungęs prie „Tamo“. Aš pas draugus, gatvelės gale. Paskambink kai bus galima nesibijant grįžti namo.

#NežinomasAutorius