O taip, aš Kaune!

Publikuota 2012/09/02

Kiti miestai man visuomet atrodė šalti, painūs, klaidinantys savaisiais labirintais, dangstantys tikrąjį veidą, tuo tarpu Kaunas buvo sąlyginai aiškus, suprantamas.

Visais laikais turėjęs tvirtą, neperlaužiamą stuburą miestas neatleido veidmainystės, puikybės, pagyrūniškumo. Tą išvysti ne iš karto, turi būti kantrus, nuoseklus stebėtojas, kol uždanga ima slysti ir tavo akyse atsiveria tikrasis miesto paveikslas. Kad ir kaip būtų keista, žmonės čia mažiau žiūri į tavo statusą, finansines pajamas nei Vilniuje ar kokiame kitame Lietuvos didmiestyje. Kaune dėmesys kreipiamas į asmenybę, gebėjimą bendrauti, artikuliuoti mintis. Čia ne taip dažnai išgirsi sostinėje įprastų frazių: „teisingas laiko leidimas”, „teisingas bendravimas”, „teisingi žmonės, draugai, restoranai, aprangos kodas, šunų kirpyklos”.

Šiknon tuos pasikėlusius Vilnijos krašto masturbatorius, rėkiančius, kad Kaunas – fekalinės kultūros miestas, kur Nemunas taip nešvankiai bučiuoja Nerį. Neteisūs jie nei per nago juodymą. Miestas turi ir žino savo vertę nepaisant to, kad kartais jam trūksta švaros, kosmetikos, protu bei sąžine pasižyminčios vadovybės. Čia vis dar gali susipažinti su mergina neturėdamas prabangaus automobilio arba turėdamas tik automobilį ir nieko daugiau, gali praleisti jame pribloškiančią nauja patirtimi naktį. Mieste daug vienišų žmonių, atvykusių iš visos šalies studijuoti, ieškoti darbo, įsitvirtinti, pabėgti nuo praeities. Visuomet rasi su kuo praleisti vakarą. Jau dabar vidumi jaučiu, kad esu daugiau kaunietis negu lietuvis. Neturiu nieko bendra su vilniečiais, jų bangliška Užupio gyvensena, pret-a-porte, ruso-lenkišku slengu, klubine narkotikų kultūra (Kaune normalūs žmonės geria). Lygiai taip pat manęs niekas nesieja su žemaičių jūros jausmu, dzūkų miškais, ar kaimu. Nesakau, kad esu geresnis už juos, tiesiog kitoks, savaip autentiškas.

Riedėdamas Donelaičio gatve artėju prie Įgulos bažnyčios, geriu akimis mane apglėbusį miestą, senus smetoninius pastatus, parduotuvių vitrinas, žmones. Prie perėjos laukianti žavi ilgaplaukė mergina meta į mane žvilgsnį, po to palenkia galvą, ir pro jos praviras lūpas ištįsta ilga, kokių dvidešimties centimetrų seilė, kurį laiką pasitabaluoja ore, tada mergina ją įtraukia. O taip, aš Kaune!

Įrašo autorius Saulius Rimkus

Būkite pasveikinti, mielieji supermarketų zombiai, reklamų suvarpytomis smegenimis - sauliusrimkus.lt

Related Posts

Kazino efektas

Kazino efektas

Išgirdau labai įdomų palyginimą: esą rusų masių reakcija į karą panaši į kazino efektą ar fenomeną, kuomet kai smarkiai praloši, ir užuot, kad matydamas didelius nuostolius padarytum išvadas bei atsitrauktum, paliktum nelemtą velnio vietą, tu negalėdamas pripažinti...

Pirmas… beveik pirmas…

Pirmas… beveik pirmas…

Ilgai to teko palaukti, pagaliau pirmas stambus rusų komikas (beveik pirmas, pirmas tikrai stambus jei neskaičiuojam Danila Poperechny, kuris pasisako labai drungnai, arba Sasha Dolgopolov kuris lieknas, t.y. ne visai stambus) atvirai pasisako prieš karą ir režimą....

Šalis amputantas

Šalis amputantas

Jie greitai grįš, tie vaikinai su nutrauktomis ar amputuotomis rankomis ir kojomis, grįš kaip grįžo iš Afganistano ar Čečėnijos. Jie pripildys savimi, savo vežimėliais, savo skausmu bei neapykanta požemines metro perėjas, miesto skverus, plotelius prie prekybos...

Pin It on Pinterest

Share This