Daugelis kritikuoja šiuolaikinį meną, ar net piktinasi juo dėl elementarumo, išpūstų rinkos kainų ir galimybės nesunkiai jį replikuoti. Tačiau šiuolaikiniame mene svaibiausia yra idėja ir kontekstas. Geri meno kūriniai gali sukelti ne tik minčių, bet ir stiprių emocijų, ar netgi iššaukti ašaras. Prieš jus į kalną subertų saldainių krūva, arba Felix Gonsalez Torrez kūrynys “Be pavadinimo” (Roso portretas L.A.). Šiek tiek konteksto kūriniui suteikia netoliese kabanti lentelė, sakanti, kad jūs galite paimti saldainį iš šios krūvelės. Daugelis ekspozicijos salės lankytojų taip ir padaro bei labai nesusimąstydami nužygiuoja toliau. Saldainiai palaipsniui tirpsta, kol nelieka nieko.

Tačiau visai kitą perspektyvą mums atveria žinojimas, kad menininko mylimasis Rossas Laycockas, mirė nuo AIDS sukeltų padarinių 1991-iais Los Andžele. Ir subertų saldainių krūvos svoris atitinka dar gyvo ir sveiko Rosso idealią kūno masę. Tad imdami saldainį jūs veikiate kaip liga, palaipsniui naikinanti mylimo žmogaus kūną. Ar žinodami, kad meniniko idėja yra parodyti kaip kažkas mylimo ir gražaus nyksta jūsų akyse, paimtumėte į blizgantį popierėlį susuktą saldumyną iš ekspozicijos vietos?