Būtų labai gerai jei klysčiau, bet panašu, kad diktatūra Rusijoje ir jos faktiniame satelite Baltarusijoje įsitvirtino ilgam. Taigi, dar ilgai šių šalių vadovybės užkariaus naujas dugno viršūnes. Abiejose valstybėse beveik neliko opozicijos, neveikia teismai, žurnalistai negali atlikti savo darbo, dauguma jų, kaip ir kitų sričių šviesiausi protai, emigravo. Ženklūs opozicionieriai nužudyti, sukompromituoti, pūna kalėjimuose. Putino režimas įkalino ir, panašu, kad gyvo nepaleis, pagrindinę opozicijos ir šviesesnių žmonių viltį – Aleksėjų Navalną. Žmogėdra-marionetė Lukašenka kalina ar žudo visus ką pasiekia. Didelė, tikimybė, kad net nusibaigus diktatoriams artimiausiu metu diktatūros estafetę sugebės perimti režimų pakalikai. Tad prireiks daug metų kol chuntos visiškai išsekins valstybių resursus paversdamos jas popieriniais tigrais, sugriūsiančiais nuo menkiausio vėjo. Patirsime daugybę provokacijų, hibridinio karo atakų, regėsime nuolatinį nesustabdomą kaimynių virsmo naujomis šiaurės korėjomis procesą. Kol Vokietija negalėdama pasikrutinti apsižiojusi didijį Vovos dujotekio vamzdį, šansų, kad Europa galės adekvačiai reaguoti į grėsmes, pavojus ir iššūkius nedaug. Europos lyderiai toliau baigus kadencijai užiminės garbingas vietas “Gazprom” ir “Rosneft” valdybose. Nieko nenustebins jei netrukus ten išvysime ir Angelą Merkel. Visa mums likus viltis NATO ir, žinoma, mes patys, jei veiksime sklandžiai ir išmintingai. Nors ir mažai tikėtina, bet būtų puiku, jei Vakarai sugebėtų naująja aljanso vadove išrinkti politikę įvardinusią Rusiją tuo kuo ji ir yra – “teroristine valstybe”. Šansas tikrai nedidelis, bet galimybė glosto širdį.
/ LR Prezidentės kanceliarija R. Dačkaus nuotr.
Dar vienas dugnas
Labai liūdna stebėti kaip vienas įsimintiniausių Ukrainos 🇺🇦 veidų Aleksejus Arestovičius kelionėje kalnu žemyn pramušė dar vieną itin žemą dugną duodamas masyvų interviu Kremliaus šavalkai Ksenijai Sobčak. Panašu, kad pirmųjų karo metų herojų pašovė jo paties...