Jeigu kartais tektų sudaryti mane kaip asmenį labiausiai erzinančių dalykų sąrašą, garbingą trečiąją vietą jame užimtų ekstrasensai, būrėjai bei visi kiti panašaus plauko šarlatanai ir šulijos su būriais aklų avigalvių pasekėjų. Antri sąraše neabejotinai rikiuotųsi politiniai menkystos, žmonės neturintys jokių konkrečių idėjų, principų ar savigarbos vien tik protą temdančią aistrą, siekį kaip nors bet kokiomis priemonėmis atsidurti ryškių televizijos prožektorių nutviekstoje valdžioje, ir kaip nors, žongliruojant nuosavomis išmatomis bei tuo pat metu darant kūlversčius nukreipti publikos dėmesį nuo savo tuščiavidurio lavono vidaus. Tačiau didžiausias mano pykčio barometro dirgiklis, tikras ir nepajudinamas lyderis – miesto grafitų piešėjai, peckeliai iš šiknos augančiomis rankomis, žmonės nesugebantys nupiešti linijos tarp dviejų taškų.
Gimiau, ir visą savo sąmoningą gyvenimą praleidau Kaune, todėl kaip ir kiekvienas normalus miestietis jaučiu atsakomybę už vietą kurioje gyvenu, džiaugiuosi savo miesto pasiekimais, liūdžiu jei susimauna politikai, ar godūs verslininkai užgrobia kino teatrą ir pūdo jį dešimtmečiais neleisdami naudoti nei saviems nei svetimiems. Bet juk grafiti keverzoja ne verslininkai ir ne valdininkai, o miesto jaunimas, greičiausiai gimęs ir užaugęs ne kur kitur, o tose pačiose gatvėse, kurių namus jie darko. Grafiti plinta tarsi virusas – jeigu apipurškė vieną namą, tuoj po kelių parų bus subjaurotas ir gretimas. Jei yra vieno „talento“ kringeliai, tuojau pat ant viršaus, kitas užpaišys savąjį totemą. Meninė vertė? Nejuokaukit! Išgamos, kitaip liežuvis neapsiverčia jų vadinti, nesugeba ne tik, kad kažką nupiešti, nepasivargina netgi suregzti nors kiek įskaitomo teksto. Lytinių organų vaizdai ir tie retenybė. Tiesiog, brūkšneliai kažkokie, taškai, viskas. Sakytum Morzės abėcėlė, bet jie apie tokį greičiausiai nieko negirdėjo.
Taigi, supraskite mano nustebimą, išgirdus jog Vilniuje Algis Ramanauskas – Greitai atidarė banko sąskaitą, į kurią įdėjo nuosavus 500 litų ir pakvietė visus norinčius prisijungti įsteigiant premiją, padėsiančią sugauti vieną miesto niokotojų, pasirašantį Solomono pseudonimu. Pastarojo „kūrėjo“ šedevrais apšiktas visas Vilnius. Sugautas vandalas bus pristatytas policijai, o žalą patyrę žmonės galės prisiteisti teisėtą nuostolių atlyginimą. Pagaliau seniai laukta pilietinė iniciatyva, galimai padėsianti sustabdyti vandalizmą, kasmet valstybei bei eiliniams piliečiams kainuojantį šimtus tūkstančių litų!
Dar labiau nustebti privertė faktas, kad pasirodžius šiai iniciatyvai atsirado tuntai niokotojo užtarėjų ir simpatikų, skelbiančių esą prasidėjo „tikra raganų medžioklė“, puolamas „viešųjų erdvių puoselėtojas“, „laisvasis menininkas“ ir panašiai. Keista, kaip galima užstoti tuos, kurie parazituodami patiria jausmus, artimus seksualiniam pasitenkinimui. Visiems, kurie su panieka žiūri į svetimą nuosavybę, spjauna ant „visokio plauko buržujų“ ir „diktatoriškos fašistinės valstybės“, suprask – Lietuvos, turiu vieną klausimą: kur jūsų automobilis? Opeliukas koksai sukiužęs, Pasatas, o gal BMdablewe? Vienu žodžiu nesvarbu koks. Tiesiog būtų smagu, jei visi šio laisvojo meninyko gynėjai mesteltų man nuorodas su žemėlapiais kur tiksliai laiko savo automobilius, o aš, šiek tiek padirbėjęs su atsuktuvu, surengsiu ne prastesnį „ženklų sukilimą“ nei minėtasis Solomonas. Praeisiu gražiai per mašinų šonus, kapotus, stogus. Dar šiek tiek impresionistiškai pabraižysiu virš savo inicialų, o paskui visi šie mano meno gerbėjai galės draugiška vorele žygiuoti į policiją ir rašyti pareiškimus, esą neturi man jokių pretenzijų. Na, kuris pirmas padės užgimti naujai urbanistinio meno žvaigždei?
