Kai galvoji, kad jau viską gyvenime pamatei ir tavęs nebeįmanoma nustebinti atsiranda unikalių asmenybių sugebančių žengti kelis žingsnius toliau tavo vaizduotės ribų, o pasaulis vėl pavirsta vieta, kurioje galima tikėtis išvysti stebuklą. Vienas tokių kūrybingų žmonių – menininkas Jason deCaires Taylor, išdrįso padaryti tai, kas atrodo beveik neįmanoma – sukurti didžiausią pasaulyje povandeninių skulptūrų muziejų. Kurortinio pietryčių Meksikos miesto Kankuno pakrantėje, sekliuose vandenyse, prie pat koralinio rifo įkurtoje ekspozicijoje, pasitelkus minimalią nardymo įrangą galima išvysti 400 unikalių skulptūrų, sukuriančių įspūdingą, vizualų, niekur iki šiol nematytą reginį. Pabrėždama natūralių ekologinių procesų svarbą, kūrybinė Taylor‘o intervencija į gamtos stichijos valdas siekia tirti sudėtingus ryšius egzistuojančius tarp meno ir aplinkos. Laikui bėgant, šios skulptūros natūralių gamtinių procesų įtakos dėka taps neatsiejama šelfo dalimi, savitu dirbtiniu rifu, suteikiančiu prieglobstį jūros gyvūnijai. Tuo tarpu parodos lankytojai savo akimis galės stebėti laiko tėkmės ir kruopštaus koralų darbo kuriamus pokyčius, fiksuoti tai video kamerų ir fotoaparatų objektyvuose.
Šios kvapą gniaužiančios, natūralaus žmogaus dydžio skulptūros yra sukurtos iš neutraliu pH pasižyminčio betono, kuris traukia dumblius ir kitą jūros gyvūniją ne tik keisdamas dugno vaizdą bet ir skatindamas vystytis pačią ekosistemą. Taip dirbtinis rifas tampa naujaisiais namais daugybei gyvybės formų. Kūrėjo tikslas – integruoti meną su natūralia aplinka, nežalojant ir nedarkant jos, o atnešant realiai apčiuopiamą naudą.
Ekspozicijoje pavadintoje „Tyliąja evoliucija“ vaizduojami skirtingi realūs žmonės, nuo aštuoniasdešimt penkerių metų vienuolės iki trimečio berniuko. Visam sumanymui įgyvendinti prireikė 180 tonų betono ir stiklo armatūros bei 4500 kvadratinių metrų jūros dugno. Viskas apgalvota iki mažiausių smulkmenų. Pavyzdžiui, moterų suknelių klosčių matmuo ir gylis yra apskaičiuoti ir pritaikyti taip, kad sudarytų tinkamas sąlygas jose įsikurti augmenijai, smulkioms žuvims ir vėžiagyviams. Tiesiog nuostabu, kad visa tai galima stebėti užsivilkus naro kostiumą ar tiesiog perregimam laivo dugne nuo vandens paviršiaus.
Jason deCaires Taylor daugelį tapatybių turintis kūrėjas, kurio darbus neabejotinai įtakojo spalvingi autoriaus biografijos faktai. Vaikystę praleidęs Europoje ir Azijoje su savo anglu tėvu ir gajaniete motina, susižavėjo Malaizijoje regėtais koraliniais rifais. Domėjimasis jūra bei gyvąja gamta pastūmėjo jį kelerius metus padirbėti nardymo instruktoriumi. Šį darbą dirbo įvairiose pasaulio šalyse kartu domėdamasis gamtos išsaugojimu, natūralizmu bei fotografija. 1998 m. baigęs skulptūros ir keramikos studijas Londono Dailės institute gilinosi į akmens skaptavimo metodus, logistiką bei didelių mastelių projektų įgyvendinimą. Tokie įgūdžiai padėjo Taylor‘ui sukaupti reikiamą žinių ir patirties bagažą jo ambicingam tikslui įgyvendinti. Pripažinimą jis pelnė 2006 m. Grenadoje įkurdamas pirmą pasaulyje povandenį skulptūrų muziejų. Unikalūs darbai sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje. Apie menininką ėmė rašyti tokie leidiniai kaip „Vogue“ ir „National Geographic“, o CNN, BBC ir Discovery Chanel sukūrė dokumentinius filmus. Šiuo metu Jason deCaires Taylor dirba meno vadovu jo įkurtame povandeninių skulptūrų muziejuje Kankune.
Daugiau apie projektą galite sužinoti čia: underwatersculpture.com
