Jie greitai grįš, tie vaikinai su nutrauktomis ar amputuotomis rankomis ir kojomis, grįš kaip grįžo iš Afganistano ar Čečėnijos. Jie pripildys savimi, savo vežimėliais, savo skausmu bei neapykanta požemines metro perėjas, miesto skverus, plotelius prie prekybos centrų, šventovių, cerkvių, kur dainuos dainas apie karą, apie kareivišką brolybę, mirtį ir savo sušaudytą jaunystę. Jų karo gaisruose ir alkoholyje nusvilę veidai lydės praeivius žvilgsniais, kuriuose jau nieko nebeperskaitysi. Gyvų numirėlių žvilgsniais. Vaikinai su amputuotomis galūnėmis ir sielomis greitai grįš į žmonių su amputuotais protais ir sąžine šalį, šalį kuriai amputuota ateitis.

Autorius nežinomas